Kalnai tokie aukšti iš ilgesio užaugę, bet taip ir nepasiekę saulės, viršunėmis sniego pražilę. Debesys juos šaltomis rūko rankomis apkabinę, bet nepaguodžiamos jų šaltos širdys akmeninės. Nutilo paukščių balsai, žolių ir medžių šnabždesiai vėjyje išbarstyti. Čia aukštai tik šventyklos tuštumai skirtos pastatytos, keliai turėję vesti iki pat žvaigždžių..bet nuvedę iki mūsų pačių.
06/2013
No comments:
Post a Comment