Ir žodžiai dega kruvinom liepsnom, prariję viską ką nuslėpt norėjom; išėję, išsilieję iš visų ribų. Ligi dangaus, kur baigiasi deguonis..
Mes naiviai tikimės, kad nupjausim baimėm liežuvius, lyg hidrom galvas nukaposim, jos dings, jų paprasčiausiai nebeliks, tuomet galėsim apsimetinėt toliau. Beprasmiška..
Gali užsimerkt akis taip stipriai stipriai, kad net suspaustų širdį..nieko nepakeisi. Tiesa rūgšties versmėm išgrauš barjerus, sienas, užtvaras ir ištekės.. palikdama žaizdas ir pėdsakus su amžinais randais.
05/2013
No comments:
Post a Comment