Tos iš pusiausvyros išvestos pavedžioti mintys ties cirko palapinėmis
sustoja ir pareiškia norą likti. Ant lyno balansuoti negalės, bet
žongliruot emocijomis moka puikiai. Gerai, kad jas vedžioju visada tik
su pavadėliais ir visada tik iš dešinės. Neklauskite kodėl narvų joms
neturiu. Nustokit loti kandys.. nušiurę po svetimas spintas naršantys
bespalviai padarai. Iškandžioti momentai- netikri trofėjai.
10/2013
Mano pasaka
Friday, 7 August 2015
Monday, 8 December 2014
8
Atodūsius sujungiu į atkarpas, žvilgsnius į tieses, viltis į trikampius ir surišu strėles.. Tada visas sulaužau į betono sienas tarp kurių palaidota širdis bevystančiais ilgesio vainikais vainikuota. Konstrukcijų labirintai aklavietėm besibaigiantys. Rankos iki kraujo nubrozdintos bandant perlipti arba nugriauti sienas. O virš galvos dangus..taip pat betono pilko. Beviltiška bandyt ištrūkti iš savęs.
06/2013
06/2013
7
Griaustinis nusinešė šilumą, tarp pirštų net ne smėlio smiltys likę, tik nuoskaudų trupiniai..tiek likę iš laimės. Ledinės liepsnos pūgos drakonais uždengė dangų, pavertė tuščia knyga. Neklausk ką rašysiu, mano akys ir rankos tuščios. Margos pievos, auksu besilydančios saulės, rojaus paukščiai - sapnas. Viltis taip pat tik sapnas.. Žodžiai - vardai kažkieno duoti, atspindžiai kurie kartais teisingi, o kartais kreivi. Žodžiai- spalvotos žaislinės kaladėlės- ką sudėliosi tą ir turėsi.
06/2013
06/2013
Saturday, 15 November 2014
6
Kalnai tokie aukšti iš ilgesio užaugę, bet taip ir nepasiekę saulės, viršunėmis sniego pražilę. Debesys juos šaltomis rūko rankomis apkabinę, bet nepaguodžiamos jų šaltos širdys akmeninės. Nutilo paukščių balsai, žolių ir medžių šnabždesiai vėjyje išbarstyti. Čia aukštai tik šventyklos tuštumai skirtos pastatytos, keliai turėję vesti iki pat žvaigždžių..bet nuvedę iki mūsų pačių.
06/2013
06/2013
Friday, 14 November 2014
5
Ateik, šešėli. Veidrodžiais, sienom atšliaužk, virpančių žvakių glamonėjamas. Gedulo šydai, sielvarto nuometai vėjyje lyg išgasdinti paukščiai plaikstosi. Ir rankos į dangų ištiestos lyg paukščiai. Gal šiąnakt lis dievais? Nuvainikuotas grožis, gėris nukryžiotas, viltis nubrozdinta ir gailestis nuogas. Kas liko? Tik tyla. Ir tu likai, šešėli..
06/2013
06/2013
4
Aš - opera, baletas ir teatras, tragedija, drama, komedija dar kartais
viename. O tu? Scena. Kur pritariantis choras ir orkestras, ryškios
šviesos ir tyla? Žiūrovų man nereikia, nereik aplodismentų, nes lenkiuos
tik prieš save. Nebrukit butaforinių kardų! Aš ir be jų ginkluota-
turiu peilį virtuvinį. Tikrą. Bet kur pradingo mano mūza? Vėl paklydus..
Kas nors paduokite jai akinius, prašau, ir niekam nesakykit, kad ji
pametė mane.
06/2013
06/2013
3
Labas rytas, 'nuostabus' pasauli, storu apviltų pažadų užpakaliu, veidu
nusėtu veidmainiškumo strazdanomis! Taip tave myliu, kad perkasčiau tavo
gerklę ir išgerčiau tą melu atsiduodantį kraują iki paskutinio lašo, o
tavo tuštybės karūna pervertų mano širdį.. Tegyvuoja karalius! Leisk
tau nusilenkti ir atsukti nugarą, kad galėtum įsmeigti kasdienybės
peilį.
05/2013
05/2013
Subscribe to:
Posts (Atom)