Atodūsius sujungiu į atkarpas, žvilgsnius į tieses, viltis į trikampius ir surišu strėles.. Tada visas sulaužau į betono sienas tarp kurių palaidota širdis bevystančiais ilgesio vainikais vainikuota. Konstrukcijų labirintai aklavietėm besibaigiantys. Rankos iki kraujo nubrozdintos bandant perlipti arba nugriauti sienas. O virš galvos dangus..taip pat betono pilko. Beviltiška bandyt ištrūkti iš savęs.
06/2013
No comments:
Post a Comment